PRAMONINIAI LOFTAI

Pramoninių teritorijų reinkarnacija nėra naujas procesas. Jų likimą dažniausiai nusprendžia miestų plėtra, natūraliai išstumianti pramone į miesto pakraštį, o tuo tarpu gamybiniai pastatai pasiliekantys naujuose lokaliniuose miestų centruose pasmerkti laukti naujų šeimininkų, sprendžiančių jų išnaikinimo ar reorganizavimo klausimą, į kurį atsakymą diktuoja ne tik rinkos poreikiai, bet ir pačių investuotojų kultūrinis požiūris.

Jeigu atsibodo gyvenimas įprastame, bedvasiame ir istorijos neturinčiame gyvenamojo kvartalo bute ir pradedi ieškot saviraiškos, įdomesnio gyvenimo būdo, bei nestandartinio būsto sprendimo, turbūt netruksi pastebėti būtent loftus. Tai nebūtinai namo palėpė (jei bandėte išsiversti šį žodį anglų kalbos žodyne), taip vadinami ir antstatai ant senų pastatų arba pakeistos paskirties seni pramoniniai statiniai, kuriuose formuojamas naujadaras, specifines raiškos bustas, gyvenimui arba kūrybai – tai loftas. Būtent apie pastaruosius ir norėčiau pakalbėti šiame straipsnyje.

Lenkiu galvą pramonės didybei arba tam ką ji paliko.

Aukštis ir erdvė, kurioje virė darbas, aidas darbininkų „choro“ ir mechanizmų ūžesys rodos liko tik autentiškame ir padidinto mastelio konstruktyve. Pramoninė architektūra visada turėjo savita stilių, kurį reikia išmokti vertinti, suprasti ir pamilti. Svarbiausia atsargiai ir jautriai elgtis su išoriškai grubiu ir griozdišku pramonės palikimu – tai pagrindinis principas įrenginėjant loftą. Visos senos paliktos komunikacijos, konstrukcijos: kolonos, rigeliai ir sijos, senųjų sienų faktūros šešėliai, turi būti išanalizuoti, vizualiai įvertinti ir tinkamai išnaudoti.

Loftas – ne statistinis butas - tai gyvenamasis plotas su sava filosofija, istorija bei palikimu. Čia niekaip nepritaikomi standartiniai sprendimai. Reikia pamiršti įprastas pertvaras ir erdves; galingos sijos, grubios faktūros ir industrinės erdvės lofte tampa gyvenimo fonu, o menamos patalpos išskiriamos zonomis, kurios formuojamomis ažūriniais ir lengvais elementais. Tabu šioje teritorijoje turėtų būti gipso pertvaros, idealiai lygios sienos, dekoratyvinės nišelės ar kiti nefunkcionalūs, necharakteringi bei laikinumu dvelkiantys elementai ir bet koks konstrukcinių ir inžinerinių sprendimų dangstymas, nes būtent pastaruosiuose ir reikia sugebėti įžvelgti žavesį. Gamybiniai pastatai pasižymi dideliu savo pločiu bei patalpų gyliu, kuris dėl neracionalumo nenaudojamas gyvenamojoje statyboje, todėl projektuojant lofto interjerą pirmiausia reikėtų išnagrinėti ir įvertinti tamsių (neapšviestų) zonų plotą ir jas išnaudoti šviesos nereikalaujančios paskirties erdvėms. Tai gali būti tiek sanitariniai mazgai, holai, drabužinės, tiek virtuvė ar net TV zona. Jei patalpos pakankamai aukštos galima išnaudoti turima erdve sukonstruojant lengvų konstrukcijų perdengimą ir įrengiant antresolę, kurioje puikiai funkcionuoja atviras arba dalinai atitvertas miegamasis, darbo ar poilsio zona. Teisingas plotų paskirstymas yra kiekvieno gero ir profesionalaus interjero pradžia bei tolimesnių projektavimo darbų pagrindas .

Pramoninių erdvių panaudojimo gyvenimui pradininkai buvo menininkai, sugebantys laisvai pažiūrėti į netipinius dalykus. Jiems čia buvo ne tik gyvenamasis būstas, bet ir kūrybinės dirbtuvės, kurios kartais virsdavo net meno galerijomis. Taigi tokie apartamentai nuo seno dvelkia drąsa ir atvirumu, o erdvės dažniausiai atskiriamos tik baldais, daugiau ar mažiau permatomu stiklu arba stiklo blokais, lengvomis širmomis ir kitais lengvumu kvėpuojančiais elementais. Mėgstami šokiruojantys sprendimai, kaip kad atvirai gyvenamojoje erdvėje stovinti vonia, erdvėje matomi ortakiai ar santechnikos vamzdynai. Drastiškuose interjeruose net elektros instaliacija vedžiojama neslepiant jos po tinko sluoksniu. Netipiniai apdailos sprendimai dažnai taikomi ir grindims, panaudojant pramonines dangas ar neretai paliekant jas tiesiog be apdailos panaudojant tik dulkėtumą mažinančius gruntus ar betono „geležinimą“.

Dėl didelio patalpų gylio labai svarbus apšvietimo sprendimas. Profesionaliai išsprendus šį klausimą dažname interjere galima atskleisti daugybę netikėtų natūralios ir dirbtines šviesos panaudojimo galimybių. O jeigu būstas paveldėjo ir grubią betono ar plytų faktūrą juos tiesiog būtina pabrėžti ir išryškinti teisingai pritaikytu apšvietimo būdu. Dėl aukštų lubų bendros erdvės apšvietimui pramoniniuose loftuose labai populiarūs toršerai. Čia atsiskleidžia ne tik jų praktiškumas, bet ir dekoratyvumas, bei papildoma funkcija: pastatomi šviestuvai kaip ir baldai talpinami atvirai erdvėje prisideda ir prie patalpų vizualinio zonavimo.

Gali susidaryti vaizdas, kad loftas yra grubaus pernelyg chaotiško stiliaus būstas. Tačiau taip nėra, nes čia keliami ypač aukšti reikalavimai baldams, bei kitiems naujai apsigyvenusiems interjero elementams. Tai turi būti ypač aukštos kokybės gaminiai, kontrastuojantys su grubia aplinka ir įvedantys balansą interjere. Baldų išdėstymo kompozicijos kartais visai nereaguoja į supančią aplinką. Dažnai naudojami ryškūs ar kitaip dėmesį patraukiantys elementai. Čia visada vietą atranda į rėmus netelpantys ypač didelių gabaritų meno kūriniai.

Taigi, jeigu palikti erdvės struktūrą ir autentiškumą dar nėra taip sudėtinga, tai teisingai funkcionaliai suformuoti bei jautriai suvaldyti erdvę ažūriniais, lengvais su niekuo nesusietais elementais reikės pasitelkti nemažai kūrybiškumo bei pastangų.

Loftas – tai laisvo gyvenimo principas, su sava filosofija. Čia gerbiama viskas prie ko prisilietė ne tik žmogaus rankos, bet ir fantazija, viskas kas turi savo istoriją ir prasmę. Tereikia tik atsipalaiduoti ir pažvelgti kitu kampu į tai, kas vadinama pramones palikimu.

Architektas Simonas Klezys

D I Z A I N O A M B A S A D A